FIBROMIALGIJA

Fibromialgija – tai liga, kuriai būdingas lėtinis išplitęs skausmas, tam tikrų kūno sričių skausmingumas ir įvairūs vegetacinės bei psichologinės disfunkcjos simptomai. Lėtinio išplitusio skausmo sindromas pasireiškia apie 11 proc. asmenų, o fibromialgija serga 2–4 proc. visų gyventojų, dažniau moterys. Fibromialgija dažniau pasireiškia tarp pirmos eilės giminaičių, o kartais net tarp tos pačios šeimos narių.

Etiologija

Stresas, socialiniai veiksniai: mažos pajamos, neįgalumas, nestabili šeiminė padėtis, (išsituokę, vieniši žmonės), žemesnis išsilavinimas – visa taiglaudžiai susiję su fibromialgija. Svarbūs psichologiniai veiksniai, patirtos psichinės ligos, ortopedinės problemos, mikrotraumos, neuroendokrininė patologija, virusinė infekcija (hepatito C, Epstein-Barro, borelijos, ŽIV ir kit.), paveldėjimas (nustatyti keturi su fibromialgija susiję genai) ir socialiniai kultūriniai savitumai.

Patogenezė

Patogenezė nėra pakankamai ištirta, tačiau žinoma, kad liga išsivysto dėl skausmo perdavimo centrinėje nervų sistemoje sutrikimo, kurio priežastis yra centrinė sensitizacija, inhibitorinių skausmo kelių slopinimas, pakitę neurotransmiteriai ir įvairūs psichosocialiniai dirgikliai.

Fibromialgija sergantiems pacientams sustiprėja skausmo pojūtis ir sumažėja slenkstis sensoriniams (elektros, garso, karščio arba šalčio) dirgikliams. Galvos smegenyse atsiranda nuolatinio hiperaktyvumo sritys, pilkosios smegenų medžiagos pokyčiai. Žymiai padidėja neurotransmiterių (medžiagos P, glutamato, nervų augimo faktoriaus), kurie sustiprina skausmo perdavimą ir sąlygoja didėjantį aktyvumą kylančiuosiuose skausmo perdavimo takuose, kiekis. Nustatomas sumažėjęs centrinių μ-opioidinių receptorių kiekis. Sumažėja inhibitorinių neurotransmiterių kiekis ir dėl to susilpnėja antinociceptinė sistema.

Fibromialgija sergantiems pacientams būdingi miego sutrikimai, nuo kurių tiesiogiai priklauso fibromialgijos simptomų sunkumas. Dėl pakitusio pagumburio–hipofizės–antinksčių sistemos aktyvumo pasireiškia hiperaktyvus atsakas į stresą. Būdinga autonominės simpatinės nervų sistemos disfunkcija, nuolatinis jos hiperaktyvumas, bet kartu silpnas reagavimas į stresą.

Fibromialgija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė – kai nerandama kitų ligų, antrinė – kai yra kita reumatinė liga, pvz., reumatoidinis artritas, artrozė ir atsiranda fibromialgijos požymių.

Klinika

Pacientus vargina išplitęs viso kūno, raumenų, sąnarių skausmas, sąstingis (rytais ir vakarais), nuovargis ir silpnumas, kurį sukelia net nedidelis fizinis krūvis, įvairūs miego sutrikimai, ji dažnai pabunda nepailsėjusi, dažni kognityviniai simptomai, nervingumas, nerimas, depresija, lėtiniai galvos skausmai ar migrena, galvos svaigimas, parastezijos rankose ir kojose, spengimas ausyse, klausos ir regos sutrikimai, mėšlungis. Gali pasireikšti traukuliai. Dažnas dirgliosios žarnos sindromas, krūtinės, epigastrio, pilvo arba dubens srities skausmai, pilvo pūtimas, obstipacijos besikaitaliojančios su viduriavimu, akių ir burnos sausumas, burnos išopėjimai, išnyksta arba pakinta skonis, prarandamas apetitas, gali varginti rėmuo, pykinimas, vėmimas. Neretai būna subfebrilus karščiavimas, gali varginti kūno niežulys, į dilgelinę panašūs odos išbėrimai, gali atsirasti kraujosruvos odoje, Raynaud fenomenas, padidėjęs jautrumas šviesai, triukšmui ir temperatūrai, padidėjęs jautrumas saulės spinduliams, plaukų slinkimas, kartais vargina dusulys, pasireiškia švokščiantis alsavimas, gausus arba dažnas, arba skausmingas šlapinimasis, šlapimo pūslės spazmai. Fibromialgija sergantys pacientai gali nurodyti sąnarių patinimą, nors apžiūros metu jo nerandama. Nuodugniai ištyrus ligonį, nerandama jokių objektyvių ligos požymių muskuloskeletinėje, nervų, virškinimo, urogenitalinėje ir kitose organizmo sistemose. Čiuopiant tam tikrose kūno srityse aptinkami skausmingi taškai.

Diagnozė

Diagnozuoti padeda 1990 m. JAV reumatologų kolegijos fibromialgijos klasifikacijos kriterijai. Šių kriterijų jautrumas reumatinėmis ligomis sergančių asmenų populiacijoje – 88,4 proc., specifiškumas – 81,1 proc.

Fibromialgija nustatoma, jeigu yra A ir B požymiai:

  1. Lėtinis bent 3 mėn. trunkantis išplitęs skausmas.

Skausmas laikomas išplitusiu, kai jis jaučiamas visuose penkiose kūno srityse:

  • kairėje kūno pusėje;
  • dešinėje kūno pusėje;
  • virš juosmens;
  • žemiau juosmens;
  • stubure (kaklinėje stuburo dalyje arba krūtinkaulio srityje arba krūtininėje stuburo dalyje arba juosmeninėje stuburo dalyje).
  1. Skausmingumas, atsirandantis spustelėjus nykščio pagalvėle 4 kg jėga bent 11 iš galimų 18 skausmingų taškų (jų randama simetriškai dešinėje ir kairėje kūno pusėje):
  2. Pakaušio (ties apatinių pakaušio raumenų prisitvirtinimo vieta).
  3. Apatinis kaklo (ties C5–7 slanksteliais).
  4. trapecinis (m.trapecius viršutinio krašto viduryje).
  5. II šonkaulio (šiek tiek aukščiau ir išorę nuo kaulinės kremzlinės šonkaulio jungties).
  6. Antdyglinis (virš mentės dyglio, ties vidurine linija).
  7. Išorinio žastikaulio antkrumplio (2 cm žemiau jo).
  8. Sėdmens (sėdmens viršutinėje išorinėje srityje).
  9. Didžiojo šlaunikaulio gumburo (už trochanter major).
  10. Kelio (vidiniame paviršiuje, aukščiau sąnario tarpo).

Šie kriterijai dažniau Taikomi moksliniuose tyrimuose.

2010 m. JAV reumatologų kolegija paskelbė preliminarius fibromialgijos diagnozės kriterijus. Jie labiau pritaikyti klinikinei praktikai. Pacientas serga fibromialgija, jeigu nustatomi visi žemiau įvardyti kriterijai:

  1. Lėtinio išplitusio skausmo indeksas lygus ≥7, o simptomų stiprumo skalės rodmuo lygus ≥5 arba lėtinio išplitusio skausmo indeksas yra 3–6, o simptomų stiprumo skalės rodmuo lygus ≥9
  2. Simptomai panašiu intensyvumu pasireiškia bent 3 mėn.
  3. Pacientas neserga jokia kita liga, kuri gali būti jo skausmo priežastis.

Paaiškinimas:

  1. Lėtinio išplitusio skausmo indeksas yra skausmingų sričių, kuriuose pacientas juto skausmą per paskutinę savaitę, suma. Jis gali būti nuo 0 iki 19.

Pečių juosta

(kairė, dešinė)

Klubas (sėdmuo, trochanteris) (kairė, dešinė)

Žandikaulis

(kairė, dešinė)

Krūtininė stuburo dalis

Žastas (kairė, dešinė)

Šlaunis (kairė, dešinė)

Krūtinė

Juosmeninė stuburo dalis

Dilbis (kairė, dešinė)

Blauzda

(kairė, dešinė)

Pilvas

Kaklas

 

  1. Simptomų stiprumo skalės rodmuo nustatomas sudėjus žemiau išvardytų nuovargio (a) ir bendrų somatinių (b) simptomų reikšmes. Jis gali būti nuo 0 iki 12.
  2. Trijų simptomų (nuovargis, atsibunda nepailsėjęs, kognityviniai simptomai) intensyvumo suma. Kiekvieno iš šių simptomų intensyvumas per paskutinę savaitę        vertinamas:   0 = problemos nėra, 1 = nežymus, nepastovus, 2 = vidutinis, dažnai            esantis, 3 = ryškus, nuolatinis, trikdantis gyvenimą.
  3. Bendrųjų somatinių simptomų intensyvumas vertinamas nurodant, ar pacientas: 0 = neturi simptomų, 1 = turi kelis simptomus, 2 = turi vidutinį simptomų skaičių, 3 = turi   daug simptomų. Bendrieji somatiniai simptomai: raumenų skausmas, silpnumas, skausmo atmintis, nuolatinės mintys apie problemas, nuovargis ir silpnumas, įvairūs            miego sutrikimai, nervingumas, nerimas, depresija, lėtiniai galvos skausmai arba   migrena, galvos svaigimas, parastezijos rankose ir kojose, spengimas ausyse, klausos          ir regos sutrikimai, mėšlungis, traukuliai, dirgliosios žarnos sindromas, krūtinės, epigastrio, pilvo arba dubens srities skausmai, spazmai, pilvo pūtimas,        obstipacijos   besikaitaliojančios su viduriavimu, akių ir burnos sausumas, burnos                       išopėjimai, išnyksta arba pakinta skonis, prarandamas apetitas, rėmuo,                  pykinimas, vėmimas, subfebrilus karščiavimas, kūno                niežulys, į dilgelinę panašūs                    odos išbėrimai, kraujosruvos odoje, Raynaud fenomenas, padidėjęs jautrumas šviesai,       triukšmui ir temperatūrai, padidėjęs jautrumas saulės spinduliams, plaukų           slinkimas,  dusulys,  švokščiantis alsavimas, gausus arba dažnas noras arba                       skausmingas šlapinimąsis, šlapimo pūslės spazmai.
  4. Tyrimai ir diferencinė diagnozė

    Įtariant fibromialgiją, būtina nuodugniai tirti ligonį dėl onkologinių, sisteminių jungiamojo audinio ligų (reumatoidinio artrito, sisteminės raudonosios vilkligės, Sjogreno ligos, polimiozito, dermatomiozito), reumatinės polimialgijos, endokrininių (hipotirozės, hiperpratireozės), širdies ir kraujagyslių sistemos bei kitų ligų. Nėra specifinių tyrimų, kuriais remiantis galima būtų diagnozuoti fibromialgiją. Laboratoriniai tyrimai būtini norint išaiškinti kitą galimą patologiją. Atliekami bendri (ENG, CRB), biocheminiai, imunologiniai (RF, aCCP, ANA, aDNR, ENA), skydliaukės tyrimai. Prireikus atliekamos rentgenogramos, elektroneuromiografinis tyrimas, netgi biopsija. Sergant fibromialgija, visų tyrimų rodmenys be pokyčių.

     Diagnozės formulavimo pavyzdys

    Fibromyalgia

     Gydymas

    Labai svarbus paciento mokymas, aiškinimas apie ligą. Skausmą sumažinti padeda psichoterapija, autogeninės treniruotės, atpalaidavimo pratimai, vandens procedūros, šiluma, lengvas masažas neintensyvus sportas. Svarbu pagerinti miegą ir sumažinti depresiją. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, sergant šia liga, dažniausiai neveiksmingi. Gelbsti paprasti analgetikai (paracetamolis) arba silpni opioidai (tramadolis). Gerų rezultatų pasiekiama vartojant trankviliantus, nerimą mažinamuosius vaistus (pvz., alprazolamą, klonazepamą, zolpidemąs), triciklinius antidepresantus (pvz., amitriptiliną), kurie dažnai yra veiksmingesni nei selectivūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (pvz., fluoksetinas) arba serotonino–norepinefrino (noradrenalino) reabsorbcijos inhibitoriai (pvz., duloksetinas, milnacipranas). Neretai į gydymo schemas įtraukiami miorelaksantai (pvz., cyclobenzaprinas) arba prieštraukuliniai vaistai (pvz., pregabalinas, gabapentinas). Dažnai skiriami įvairūs minėtų vaistų deriniai.

    Prognozė

    Tyrimų duomenimis, tarp sergančiųjų fibromialgija yra didesnė savižudybių, onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų sukeltų mirčių rizika. Sergantieji fibromialgija dažniau rūko, turi antsvorį, nesveikai maitinasi lyginant su sveikais asmenimis. Todėl labai svarbu pacientams išaiškinti sveikos gyvensenos svarbą kovoje su išplitusiu skausmu.

 

Pagal:

REUMATINĖS LIGOS

Asta Baranauskaitė, Vaida Didžiariekienė, Egidijus Eviltis, Gražina Labanauskaitė–Šliumbienė, Nijolė Misiūnienė, Eleonora Norkuvienė, Mykolas Petraitis, Margarita Pileckytė, Jurgita Sabaliauskienė, Daiva Urbonienė, Astra Vitkauskienė